kilpininkas

kìlpininkas (-nykas), -ė smob. (1) 1. kas kilpas spendžia, kilpomis medžioja: Lesinimo vietose, susitelkus didesniems kurapkų būriams, atsiranda daug pavojų iš įvairių kenkėjų – vaikėzų kilpininkų sp. Brakonieriai kilpininkai kiškiams pridarė labai daug žalos sp. Rastos kilpos turėtų būti nurišamos, o pastebėti kilpininkai traukiami atsakyti pagal įstatymus rš. Mano kilpas pavogė kìlpininkas Ob. 2. K kas dirba šaunamuosius lankus, kilpines arba jais prekiauja. 3. K kas šaudo iš kilpinio, šaulys: Išdalino kilpininkams vylyčias rš. Ir kilpinykai prisiartinojo jopi BB1Krn11,3.